Pradžia
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990-aisiais, Katalikų Bažnyčia pradėjo atgauti savo pozicijas visuomenėje. Vilniaus arkivyskupija pakvietė Saleziečių kongregaciją įkurti naują parapiją sparčiai augančiame Lazdynų mikrorajone. 1993 m. buvo oficialiai įsteigta Šv. Jono Bosko parapija.
Bažnyčios statyba
Pirmieji metai buvo pažymėti entuziazmu ir bendruomenės sutelktumu. Šv. Mišios buvo aukojamos laikinose patalpose, kol buvo pastatyta dabartinė bažnyčia. Bažnyčia buvo konsekruota ir tapo dvasiniu centru tūkstančiams Lazdynų gyventojų.
Saleziečių dvasia
Parapija nuo pat pradžių gyvuoja pagal Don Bosko prevencinę sistemą, kuri remiasi protu, religija ir meile. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo ugdymui – veikia oratorija, katechezės grupės, vasaros stovyklos ir kultūriniai renginiai.
Šiandien
Šiandien parapija yra gyvybinga bendruomenė su keliomis tūkstančiais narių. Veikia oratorija, Caritas grupė, liturginis choras, patarnautojų grupė, Gyvojo Rožinio bendruomenė ir kitos organizacijos. Parapija tęsia Don Bosko misiją – būti jaunimo namais, mokykla ir bažnyčia.
Istorija
Tempus fugit, barba crescit („bėga laikas, auga barzda“) – sakydavo romėnai apie laiko, kurio negalima sustabdyti, lėkimą. Laikas bėga nepastebimai ir mums, šv. J. Bosko parapijos parapijiečiams. 2010 m. kovo 12 d. Vilniaus šv. Jono Bosko parapijai sukako 20 metų. Tai daug, o juk visiems atrodo, kad parapijos gyvenimas ką tik prasidėjo. Saleziečių darbo Vilniuje pradžia buvo ne prieš 20 metų, o daug anksčiau. Verta prisiminti keletą istorinių faktų.
Saleziečiai Vilniuje
Pirmieji saleziečiai į Vilnių atvyko dar 1924 m. rugpjūčio 15 d. Juos pakvietė kun. Karolis Liubianecas. Arkivysk. Jurgiui Matulaičiui leidus, jis perdavė jiems Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią ir Amatų mokyklą su internatu, esančius Gerosios Vilties gatvėje. Arkivyskupas J. Matulaitis 1928 m. rugpjūčio 21 d. vienuoliams pavedė ir Šv. Stepono bažnyčią. Vyriausiasis saleziečių rektorius F. Rinaldi (kuris jau buvo atvažiavęs į Vilnių dar neidamas šių pareigų 1928-aisiais) 1931 m. sausio 1 d. davė sutikimą įsteigti Švč. Jėzaus Širdies namus Gerosios Vilties gatvėje 22 ir Šv. Stepono oratoriją Šv. Stepono gatvėje 37, Vilniuje. Per karą, Lietuvą užėmus vokiečiams, mokykla nustojo veikti (1941 m. birželio 22–29 d.), vėliau buvo sovietų nacionalizuota, o likę saleziečiai kiek galėdami darbavosi parapijose.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, saleziečiai grįžo į Vilnių. Pradėjo statyti vienuolyną ir bažnyčią viename naujųjų miesto mikrorajonų – Lazdynuose, nes Švč. Širdies bažnyčios ir mokyklos nebuvo galima atgauti.
Taip buvo atkurta saleziečių bendruomenė. 1990 m. kovo 12 d. vysk. Julijonas Steponavičius savo dekretu įsteigė Šv. Jono Bosko parapiją. Pradžioje pamaldos iš Švč. Jėzaus Širdies bažnytėlės persikėlė į Lazdynų mokyklas, o šiltaisiais metų mėnesiais mišios buvo aukojamos pievoje, prie kryžiaus – toje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia. Saleziečių namų ir koplyčios statyba pradėta 1993-aisiais, o baigta 1995-ųjų gruodį. 1995 m. per kun. J. Bosko iškilmę sausio 31 d. Vilniaus arkivysk. Audrys Juozas Bačkis pastatą pašventino. Nuo to tada parapijos gyvenimas jau išsikėlė iš pievos bei mokyklų ir užvirė saleziečių koplyčioje bei Namuose.
Naujoji bažnyčia
1996 m. gegužės 17 d. pradėta statyti Šv. Jono Bosko bažnyčia (1400 m2). 1996 m. rugpjūčio 12 d. kertinį akmenį pašventino pats saleziečių vyriausiasis rektorius kun. Juan Edmundo Vecchi. Tai buvo didžiulė šventė jaunai parapijai. Nuo to įvykio bažnyčios projektavimas ir statyba ėjo lygia greta. Visi parapijiečiai galėjo stebėti ir stebėtis, kaip auga naujoji kun. J. Bosko šventovė. Statybos darbai vyko sparčiai ne tik dėl parapijiečių aukų, bet visų pirma todėl, kad buvo finansiškai remiami saleziečių vienuolyno vyresniųjų. Po keleto metų parapija ir vėl patyrė didelį džiaugsmą: 2000 m. gruodžio 24 d. pirmosios mišios aukotos jau bažnyčioje – tai buvo Didžiojo krikščionybės jubiliejaus Piemenėlių mišios. Po jų sekmadieniais žmonės maldai rinkdavosi dar nebaigtoje bažnyčioje, o šiokiadieniais – vis dar koplyčioje. Po mėnesio, 2001 m. sausio 28 d., vysk. Juozas Tunaitis pašventinto laikinąjį altorių šventovėje, kurioje tądien sunkiai tilpo visi maldininkai. Kadangi iš saleziečių centro gaunamos lėšos baigėsi, toliau darbai buvo atliekami mažais žingsneliais. Nors lėtai, bet nuosekliai gražėjo tiek bažnyčios aplinka, tiek ir vidus. 2004 m. spalio 2 d. statybos oficialiai baigtos. Pamažu ir bendromis visų jėgomis Lazdynų saleziečių bažnyčia tapo išties puošni. Altorių suprojektavo du menininkai kunigai saleziečiai – dvyniai iš Krokuvos kun. Leszek ir kun. Robert Kruczek. Jie pagamino ir bareljefus ant pagrindinės sienos, tabernakulį, krikštyklą, atliko kitus dekoravimo darbus. Bareljefe kun. J. Bosko rodo Jėzų ant kryžiaus ir kviečia jaunimą pas Jį ateiti. Kitoje kryžiaus pusėje matome šv. Dominyką Savio ir pal. Laurą Vicuña (Vikunją) – jaunus šventuosius, saleziečių dvasingumo pavyzdžius šiuolaikiniam jaunimui, rodančius, kaip gyventi, kaip tikėti, ką reiškia bendrauti su Jėzumi nuo pačios jaunystės. Saleziečių amatų mokykla Osvencime, šventusi 112 metų savo įkūrimo sukaktį, mūsų bažnyčiai pagamino suolus bei klausyklas.
Daug Dievo vynuogyno darbininkų
2010 m. gegužės 30 d. Šv. J. Bosko parapijos bažnyčia buvo iškilmingai pašventinta. Konsekracija – tai iškilmingas altoriaus, bažnyčios pastato bei įrengimų pašventinimas – paaukojimas Dievo tarnystei. Nuo tos akimirkos pastatas tarnauja tik Dievo garbei. Tai kartu ir proga padėkoti tiems, kurie labiausiai prisidėjo prie parapijos ir bažnyčios augimo. Visų pirma – saleziečių broliams, kurie čia gyveno, dirbo, tarnavo Dievui. Tarp jų ypatinga vieta skirtina parapijos klebonams. Pirmasis čia klebonavo Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kun. Kazimieras Kindurys (1990–1992). Kai vyskupas vesti parapiją pavedė saleziečiams, jos administratoriaus pareigas pradėjo eiti kun. Izydor Sadowski SDB (1992–1995). Jo darbas turbūt buvo pats sunkiausias – pradėti bendruomenės gyvenimą ir koplyčios bei vienuolyno statybą visai nuo nulio. Parapija – tai ne tik pastatai, bet pirmiausia – tikinčiųjų bendruomenė. Šiam kunigui teko užsiimti ir statybomis, ir bendruomenės kūrimu. Kitiems klebonams jau buvo lengviau. Aktyvi ir organizuota tikinčiųjų bendruomenė daug padėjo klebonams ir bažnyčios statytojams kun. Mykolui Petravičiui SDB (1995–2003), o vėliau – kun. Jacekui Paszendai SDB, kuris statybos darbus baigė. Talkino ir kiti kunigai saleziečiai: a. a. kun. Władysław Mikulewicz SDB (+2006), kun. Stasys Šileika SDB, kun. Petras Dumbliauskas SDB, kun. Massimo Bianco SDB, kun. Alessandro Barelli SDB, kun. Marek Rusek SDB, vyskupijos kunigai: kun. Zenonas Navickas, a. a. kun. Aleksas Končius (+2004) ir kun. Viktor Voronovič. Pagal šv. J. Bosko charizmą darbą su vaikais, jaunimu ir animatoriais (savanoriais) ypač išplėtojo saleziečių bendruomenės direktorius kun. Alessandro Barelli, parapijoje dirbantis nuo 2001 m. Jo iniciatyva veikia Krikščioniškas laisvalaikio centras (saleziečių oratorija) sekmadieniais, vasaros dienos stovyklos, rengiami projektai. Šiam kunigui esame dėkingi ir už tai, kad Vilniaus ir Kauno saleziečių globojamų vaikų bei jaunimo vasaros poilsiui įsigyta sodyba Tverečiuje (Ignalinos r.). Suminėti visus, kurie prisidėjo prie bendruomenės gyvenimo arba prie bažnyčios statybos, neįmanoma. Daug žmonių, daug asmeninių istorijų. Taip pat – daug stebuklingų Dievo apvaizdos ženklų, patvirtinančių, kad Dievo valia yra, ir kad ji buvo būtent tokia, kad čia, Lazdynuose, dirbtų ir veiktų kun. J. Bosko dvasiniai sūnūs. Iš širdies dėkojame kiekvienam jų. Kun. J. Bosko vardu, pasitelkdami jo žodžius ir patikindami, kad visus atsimename savo maldoje, galime teigti, kad Marija Krikščionių Pagalba pasiima savo globon kiekvieną, kuris ateina į saleziečių namus – ypač jauną žmogų. Te Dievas dosniai laimina kiekvieną!
Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos istorijos svarbesnės datos:
1924.08.15 d. Pirmieji saleziečiai į Vilnių. Juos pakvietė kun. Karolis Liubianecas. Arkivysk. Jurgiui Matulaičiui leidus, jis perdavė jiems Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią ir Amatų mokyklą su internatu, esančius Gerosios Vilties gatvėje
1928.08.21 d. Arkivyskupas J. Matulaitis vienuoliams pavedė Šv. Stepono bažnyčią.
1931.01.01 d. Vyriausiasis saleziečių rektorius F. Rinaldi davė sutikimą įsteigti Švč. Jėzaus Širdies namus Gerosios Vilties gatvėje 22 ir Šv. Stepono oratoriją Šv. Stepono gatvėje 37, Vilniuje.
1941 m. Vokiečiai uždarė saleziečių įstaigas
1990 m. sausio 17 d. Saleziečiai grįžta į Vilnių
1990.02.26 Religijų Reikalų Taryba prie Lietuvos TSR Ministrų taryba registravo parapijos komitetą
1990.03.12 vyskupas Julijonas Steponavičius įsteigė šv. Jono Bosko parapiją
1993.04.01 leidimas koplyčios statybai
1993.04.18 pirmosios mišios pievoje ir kryžiaus pašventinimas
1993.04.25 koplyčios statybos pradžia
1994 r. pirma Pirmosios Komunijos iškilmė po kryžiumi
1996.01.31 arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pašventina koplyčią
1996.02.07 oficialiai baigta koplyčios statyba
1996.05.17 bažnyčios statybos pradžia
1996.08.12 Saleziečių generalinis vyresnysis Kun. Juan Edmundo Vecchi SDB šventina bažnyčios kertinį akmenį
2000.12.24 pirmosios mišios bažnyčioje (Piemenėlių Mišios)
2001.01.28 vysk. Juozas Tunaitis šventina bažnyčia
2004.09.27 oficialiai baigta bažnyčios statyba
2010.05.30 iškilminga bažnyčios konsekracija